lopišys

lopišỹs sm. (3^a) J, Jn, (3^b) Als, Vkš, lópišis (1); N, [K] žr. lopšys: 1. Lopišiaĩ buvo plėšiniai ir lentiniai Šts. Nesuopuok tuštį lopišį – vaikas išgąsčiuos LMD. Ne vienas i be lópišio užauga Vvr. Vaikas iškrito iš lópišio Slnt. Lópišis pakabintas pri linginės Yl. Tu dar lopišėje tebgulėjai I. Greitai pas lopišelį nušokusi, išplėšė kūdikį S.Dauk. Tame vario lopišelė[je] silkų patalelis D58. Jeib tas svietas didžiaus platesnis būtų… Vienok est tau labai mažas, kaip lopišelis ankštas Mž186. Sūnelį savo suvystytą nepaguldė … ing lopišį auksiną BPI60. ^ Kavalierius arklė[je], pana lopišė[je] (nuotaka daug jaunesnė už jaunikį) Šts. Ans (vyras) į kantungą važiavo, aš į lopišį įkritau (gimiau) Rt. Mūsų mergelė pasigadino, užpečky lopišį pasikabino (turi pavainikį vaiką) Up. 2. Senovės raštai skelba, jog lietuvių kalnėnų ir žemaičių giminė̃s yra buvusi lopišiu indų žemė S.Dauk.